2011-11-30

Pirktinio biskvito tortas su plaktos grietinėlės kremu

"Pirktinio biskvito torto su plaktos grietinėlės kremu" receptas skirtas toms progoms, kai ruošiate n-iolika patiekalų, orkaitėje kepa žąsis arba kalakutas, bei nesinori puikios naminio maisto vakarienės užbaigti iš krautuvės parneštu standartiniu desertu. Pirktinis biskvitas sutrumpina torto ruošą iki 40 min., be to, lieka juk pati smagiausia dalis: torto dekoravimas ir formavimas.
Už šį receptą dėkoju savo lenkaitei draugei Joannai. Receptas nėra lenkiškas, kadangi panašiai esu ruošusi ir aš, ir kelios mano lietuvaitės draugės. Joana pametė man idėjų dėl torto pertepimo paįvairinimo, t.y. šalia plaktos grietinėlės naudojama kokia nors rūgšti uogienė arba džemas, kaip pvz. serbentų arba pertrintos šviežios braškės su truputėliu cukraus ir šlakeliu citrinos sulčių. Dar labai tinka šokoladinis kremas Nutella, ganašas ar panašiai. Uogienė ir šokoladinis kremas gali būti pirktiniai arba naminiai; galima juos sykiu naudoti viename torte, o galima naudoti tik vienos rūšies mėgstamą pertepimą. Pirktiniai biskvitai dažniausiai būna labai saldūs ir persausi torto ruošimui. Biskvitą drėkiname nesaldintu arbatos/alkoholio mišiniu, o neutralus (naudojama tik 16 g vanilinio cukraus) grietinėlės skonis permuša biskvito saldumą bei puikiai dera su šokoladiniu ar rūgščiu uogų pertepimu. Pertepimas tortui suteikia skonio, spalvos ir "cinkelio".
Išeiga 16 porcijų. Ruošos trukmė apie 40 min. Paruošimui reikia turėti mikserį arba plakimo šluotelę, didelę plokščią lėkštę arba padėklą, silikoninę mentelę ir didelį plačiabriaunį peilį.
Produktai:
  • 25 cm skersmens pirktiniai 3 biskvito paplotėliai 
  • 50 g tamsaus romo arba konjako
  • 50 g nesaldintos arbatos (juodos arba raudonos vaisinės)
  • 4 valg. Š. šokoladinio kremo, pvz. "Nutella"
  • 4 valg. Š. rūgščios uogienės arba 8-9 braškės pertrintos su 1 valg. Š. cukraus
  • 1 litras plakamosios grietinėlės (35% riebumo)
  • žiupsnelis (1/8 arb. š.) smulkios druskos
  • 16 g vanilinio cukraus (arba 1 valg. Š. cukraus + 1 arb. š. vanilės ekstrakto)
Papuošimui:
  • 10 g želatinos - nebūtinai
  • 30 ml sirupo arba skystos uogienės - nebūtinai
  • 100 g uogų; tinka braškės, avetės, gervuogės, serbentai...
  • 100 g susmulkintų riešutų torto šonams; tinka suskaldyti migdolai, graikiniai riešutai, kokoso drožlės...
  • 50 g sveikų riešutų torto paviršiui; tinka migdolai, graikinai riešutai, pekanai/karijos, anakardžiai, lazdyno...
Paruošimas:
  1. Pirmiausia paruošiame uogas papuošimui. Šis žingsnis nebūtinas, tačiau uogos ilgiau išlieka šviežios bei tampa blizgios, jei jas padengsime želatina. Didesnes uogas, pvz. braškes, galima pjauti pusiau, serbentus gražiau naudoti "sveikomis" kekėmis, jų nenuskabius.
  2. Želatinos miltelius apliejame 100 ml verdančio vandens, pridedame 50 ml uogų sirupo arba skystos uogienės ir, nuolat maišant, skystį kaitiname virš mažytės liepsnos, kol ištirps visi želatinos kristalai, tačiau jokiais būdais neužviriname!
  3. Želatinos skystį ataušiname iki kambario temperatūros. Skystis atauš greičiau, jei indelį su želatina įstatysime į dubenį su šaltu vandeniu ir ledukais. Kai želatina pradės tirštėti, į ją po vieną nardiname gražiausias uogas ir išdedame ant lėkštutės. Uogas šaldome šaldytuve 20 min.
  4. Grietinėlę, pridėjus žiupsnelį druskos, plakame iki ji pradės standėti. Dabar pridedame vanilinio cukraus ir toliau plakame grietinėlę iki standžių putų (apvertus dubenį grietinėlė neturi išvarvėti).
  5. Puodelyje sumaišome arbatą su romu/konjaku. Šiuo skysčiu sulaistome pirktinius paplotėlius. Mano patyrimu, pirktiniai biskvito paplotėliai būna gana sausi. Suvilgykite juos tiek, kiek jums atrodo, jog turi būti torto drėgnumas.
  6. Formuojame tortą. Pirmą paplotėlį plonai pertepame pasirinkta uogiene ar šokoladiniu kremu, po to dosniai tepame plakta grietinėle. Užvožiame biskvito sluoksniu ir vėl kartojame pertepimą uogiene arba šokoladiniu kremu ir grietinėle.
  7. Torto viršų ir šonus dosniai aptepame palikusia grietinėle. Šonus aplipiname suskaldytais riešutais arba kokoso drožlėmis. Torto viršų puošiame žele dengtomis uogomis ir sveikais riešutais.
  8. Prieš tiekiant į stalą, paliekame tortą šaltai mažiausiai 2 val. Plakta grietinėle perteptas tortas išlieka skanus ir gražus maždaug 2-3 paras.



















P.S. Man skaniausias pertepimas - ne uogienė ir ne "Nutella", o trintos avietės arba braškes su cukrumi ir šlakeliu citrinos sulčių. Su plakta grietinėle derinyje - tiesiog pasaka.

2011-11-26

Cikorijų-sūrio kąsneliai

"Cikorijų-sūrio kąsneliai" - tai labai smagus užkandis, tinkantis prie vyno, šampano, limondo, ar bet kokio kito šventinio gėrimo. Lengvai ir greitai paruošiamas, ilgai išlieka skanus ir išvaizdus, kas gali būt geriau ruošiant šventinį stalą?

Šiam užkandžiui tinka bet kokie daigai: liucernos, pipirnės, ridiko, ožragės, lęšių, žirnių, pupelių, avinžirnių... Aš daigus perku parduotuvėje, bet juos galima ir namuose prisidaiginti; tai labai aiškiai yra aprašiusi ir su nuostabiom nuotraukom pateikusi  Elžbieta "Žaidžiame virtuvėje". Daigus mano recepte galima pakeisti smulkiai supjaustytais svogūnų laiškais. Sūris, išspaudžiamas ant žalumynų viršaus visą tą grožį sutvirtina, kad bevalgant neišbyrėtų.

Paruošimui reikia turėti maišiuką su žvaigždutės formos konditeriniu antgaliu, arba galima tiesiog sūrį spausti per prakirptą maišiuko kampuką. 

Produktai: 
  • 1 cikorinė salota
  • sauja (80 g) šviežių daigų arba supjaustytų svogūno laiškų
  • 100 g tepamo sūrio be prieskonių (kaip Philadelphia), kambario temperatūros
  • 1/2 citrinos
  • žiupsnelis (1/8 arb. š.) druskos
  • žiupsnelis šviežiai maltų margaspalvių pipirų
  • 1 valg. Š. susmulkintų šviežių žolinių prieskonių, arba 1 arb. š. - sausų: čiobrelis, petražolė, krapai, šalavijas, rozmarinas...
Paruošimas:

  1. Į mažą dubenėlį išspaudžiame pusės citrinos sultis.
  2. Nepraskleistas cikorines salotas lengvai apiplauname iš išorės ir nusausiname. Dabar gūžę išskaidome lapeliais, kuriuos tuojau pat pamerkiame į citrinos sultis, kad neparuduotų.
  3. Atskirame dubenėlyje šakute arba rankiniu blenderiu suminkštiname sūrį. Įmaišome susmulkintus žolelių prieskonius, pridedame druskos,  pipirų, pilame citrinos sultis (iš indelio su pamerktomis cikorijomis). Viską gerai išmaišome ta pačia šakute arba blenderiu, sūrio masė turi būti minkšta, be žolelių gniužulų.
  4. Į kiekvieno cikorijos lapelio vidų dedame po gniūžtę daigų (arba svogūnų), iš maišelio vingiuodami spaudžiame sūrio mišinį. 
  5. Paruoštus užkandžius išdėliojame lėkštėje. Prieš pateikiant "Cikorijų- sūrio kąsnelius", patartina juos bent 20 min. palaikyti šaldytuve, kad sūris sukietėtų.
"Cikorijų laiveliai" pagerinti lašišos šmoteliais - žuvį karpiau kulinarinėmis žirklėmis.

2011-11-22

Artišokai naktipiečiams

Šį patiekalą turėčiau priskirkti prie naktipiečių kategorijos, jei tokią turėčiau, tačiau jis tinka ir pietums arba priešpiečiams. Žinau, jog labai nesveika valgyti naktį, bet kartais, kai mano šeimyna suminga, pasidarau sau nedidelę puotą. Pasiruošiu kokį skanų ir greitą patiekalą, kurio nevalgytų vaikai, prisibarstau prieskonių ir aštrumynų, išsiverdu arbatos ir smaguriauju žiūrėdama istorinę dramą arba kokią dokumentiką. Čia aprašiau, kaip atrodo mano naktinės idilės valandos, kurios teoriškai labai nesveikos, bet praktiškai, turbūt jos mane gelbsti nuo depresijų, nervinių priepuolių ir nevilties duobių.
Amerikiečiai teigia, jog kiekviena moteris privalo turėti laiko "tik sau" - be šeimos, be draugų, be darbų. Vienos "tik sau" laiką praleidžia pedikiūro, spuogų rakinėjimo ir depiliacijos salonuose, dar kitaip vadinamuose "spa", kitos laiką "tik sau" praleidžia išlaidaudamos niekniekiams parduotuvėse, trečios - valgo ir žiūri kinus arba skaito knygas. Aš esu iš trečios grupės, rizikuojančios nutukti, tačiau bent kartą savaitėje privalau pasidaryti "tik sau" mažytę šventę.

Artišokų skonis tarpinis tarp grybų, kaip žaliukės ar gruzdai, ir ankštinių pupelių. Artišokai yra verti atskiro įrašo, ką būtinai ateity jiems ir paskirsiu. Kas jų neragavęs, tai patariu užsisakyti artišokų užkandį restorane arba nusipirkti marinuotų artišokų stiklainiuką parduotuvėje.
Skaniausiai atrišokus ruošia italai ir ispanai. Daržovė, atrodanti lyg didžiulis žalias kankorėžis, troškinama. Valgant artišokas išskaidomas lapeliais, kurių galas nardinamas į atskirai paruoštą tirštą padažą ir nukandama bei dantimis nugramdoma tik minkštoji lapelio dalis.
Valgoma dalis yra tik artišokų šerdys, tiksliau jų ketvirčiai. Juos išvalyti gana sunku, nes reik pašalinti ne tik kietus lapus, bet ir plaukuotą-spygliuotą gumulą šerdies viduje, panašų, koks būna erškėtuogėse. Iš didelio kankorėžio belieka tik maža dalis, vadinama šerdimi. Ji  tinka troškiniams, pastai/makaronams, picoms, salotoms, sriuboms. Aš perku šaldytas artišokų šerdis maišeliuose ir esu labai patenkinta jų kokybe. Aišku, nepraleidžiu galimybės artišokais pasivaišinti, jei kas juos moka skaniai paruošti.
Šiam patiekalui nenaugoju česnako ar kitų prieskonių, tik pipirus, - mat, kiti prieskoniai nustelbia švelnų atrišoko skonį, kurį aš dievinu.
Išeiga 4 didelės porcijos. Man užtektų keturioms naktims, bet kartais MB prisijungia prie mano puotos, tad tenka dalintis.

Paruošimui reikia turėti platų puodą arba didelę keptuvę su dangčiu.
Produktai:
  • 3 valg. Š. alyvuogių aliejaus
  • 1 didelis svogūnas
  • 400-500 g artišokų šerdžių, gali būti šaldytos
  • 1/2 arb. š. druskos
  • 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
  • 1/2 arb. š. čilės pipirų trupučių
  • 170 g (viena pakuotė) špinatų 
  • šlakelis sitrinų sulčių - nebūtinai
Priedai pateikimui:
  • 170 g tarkuotos mocarelos, meksikietiško mišinio ar kito sūrio
  • duona: 5 pitos / atba 10 tortilijų / arba 4 naan'ai
  • aitriosios paprikos (čilės), šviežios arba marinuotos
  • pomidorai
  • salsa arba kitas jūsų mėgstamas aštrus padažas
  • grietinė su žiupsneliu druskos
Paruošimas:
  1. Keptuvėje virš didesnės nei vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų. Pirma apkepiname iki auksinės spalvos svogūnus, apie 10 min. Pridedame artišokus, maišydami viską kepiname apie 2 min. Pridedame druskos, pipirų, išmaišome, sumažiname liepsną ir troškiname po dangčiu apie 10 min. 
  2. Jeigu špinatų lapai dideli, juos supjaustome ir pašaliname kietus kotelius. Aš naudoju jaunus špinatus, kurių pjaustyti nereikia. Troškinį nukeliame nuo liepsnos. Špinatus įmaišome į karštą troškinį, uždengiame dangčiu ir paliekame 2-3 min. skoniams persisunkti.
  3. Pateikiame karštą arba šaltą. Šis troškinys uždarame indelyje, šaldytuve, išlieka šviežias savaitę. Patiekalą galma atšildyti ir kasdien pateikti vis kitokiame pavidale. Žemiau pateikiu kelis pateikimo variantus:

  • Ala indiškas: ant naan duonos paplotėlio uždedame artišokų trošinio, apibarstome sūrio tarkučiais ir šauname porai minučių į prikaitintą orkaitę. Pateikiame su pomidorais, kelendromis.















  • Ala meksikietiška kesadilja: tortiljos paplotėlį padengiame sluoksniu troškinio, apiberiame meksikietiškų tarkuotų sūrių mišiniu, jei tokį gausite nusipirkti, arba tinka bet koks fermentinis sūris. Uždengiame kita tortilija. Kepame sausoje keptuvėje iš abiejų pusių po 2-3 min., visą laiką slegiant mentele. Lėkštėje supjaustome kesadilją trikampėliais, pateikiame su salsa. 
















  • Ala arabiškas: pitos paplotėlius pjauname pusiau, prikemšame troškiniu, sumaišytu su varške arba/ir sūrio tarkiais. Kepame sausoje keptuvėje iš abiejų pusių, lengvai slegiant mentele. Pateikiame su "Afgani salotomis" ir aštriu padažu.
 
 
  • Ala lietuviškas: karštą troškinį pateikiame po grietinės "kepure", su šviežiomis daržovėmis. (Šis variantas ruoštas atšildžius troškinį, sėdėjusį šaldytuve beveik savaitę. Spalvos nebuvo ryškios, bet skonis liko puikus.)

2011-11-16

Keptos bulvės su grybais

Kam teko lankytis "Mažytėje Odesoje" (маленькая Одесса) arba Niujorko Braitone, esu tikra, jog nepraleidote progos papietauti viename iš rusakalbių restoranėlių. Jų nevadinu rusiškais, kadangi ten patiekalai, interjero stiliai, muzika, ir nuolatiniai lankytojai, - tai imigrantai iš daugelio rusakalbių valstybių: Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, Izraelio, Uzbekistano ir t.t. Visos šios kultūros stebėtinai puikiai tarpusavyje sugyvena ir klesti в пресловутом Брайтоне (pagarsejusiame Braitone, rus.). Atvykėliai, skaitantys kirilica ir kalbantys rusiškai, čia pasijus labai saugiai.
Braitonas (Brighton Beach Ave.) - tai gatvė po traukinio bėgiais, skersai-išilgai perpūčiama vandenyno vėjų. Vaikštant dažnai tenka saugotis besiridinėjančių butelių po kojomis ir skrendančių į veidą šiukškių. Tačiau Braitone gali rasti visas "rusakalbio pasaulio" gėrybes. Maisto parduotuvių lentynos linksta nuo delikatesų gausos ir įvairovės. Čia gali nusipirkti ir bačkoje sūdytų Užuralio ikrų, ir geriausio gruziniško vyno, ir  importuotos iš Lietuvos minkštutės "Ajerų" duonos bei šokoladinių sūrelių; akys raibsta nuo mėsų, žuvų ir mišrainių margumyno. Cukermano arba Rabinovico vaistinėse atrasi visokių retų vaistažolių ir importuotų vaistų, pasiklausysi ir galėsi sudalyvauti balsingoje diskusijoje apie keistas ligas, niekam tikusius daktarus ir siaubingas medicinos kainas. Ankštučiai knygynėliai iki lubų prikimšti senąja Rusijos literatūros klasika bei šiuolaikiniais porno detektyvais. O drabužių pasirinkimas! Nežinau kitos vietos pasaulyje, kur vienoje parduotuvėje žmogus galėtų įsigyti Stalino laikų mados vyriškus marškinius ornamentais siuvinėta krūtine, išverstinius kailinius su "deimantinėm" sagom ir "leopardinį" rankinuką su "auksinėm" segėm...





















Įžengęs į iš išorės visiškai neišvaizdų restoranėlį, patenki į veidrodžių, freskų, bronzinių ir krištolinių sietynų karalystę. Žmonės čia ateina ne tiek pavalgyti, kiek pailsėti. Jeigu praleidai restorane tik 3 valandas, vadinasi, labai skubėjai. O patirti ir paragauti tuose restoranėliuose yra daug ko, ir tikrai verta. Kas be ko, tačiau "rusakalbiai" moka "šventę švęst"...
Mano mėgstamiausia vieta "pailsėti" yra "Baku Palace", - restoranas Emmons Avenue, šiek tiek nuošaliau Braitono. Šio restorano virtuvė sieja Azerbaidžano, Izraelio ir Rusijos tradicijas. Visi padavėjai - miklūs, labai paslaugūs ir draugiški vaikinai. Patiekalai natūralūs, skanūs, pateikiami labai puošniai. Gyva muzika ir aplinkinių lankytojų pakylėta nuotaika užtikrina šventinę atmosferą... Nesiruošiu čia rašyti restorano reviu, tačiau keletą šio restorano patiekalų sugebėjau atkartoti namų sąlygomis ir noriu tais receptais su jumis pasidalinti.
Keptos bulvės su grybais - tai karštas užkandis, įeinantis į tradicinio banketo meniu "Baku Palace" (banketą užsakinėti apsimoka labiau, ypač jeigu "poilsiaujate" didesnėje nei 4 asmenų draugijoje.) Šio patiekalo gausite paragauti beveik kiekviename Braitono restoranėlyje, bet skaniausiai jį gamina "Baku Palace". Vaikai ir vyrai noriai valgo keptas bulves su grybais netgi be kečupo!
Kad grybai būt gražiai apkepę, jie turi būt sausi. Dar labai svarbu, aliejuje skrudinant grybus ir bulves, jų nesugrūsti, paskleisti tik 1 sluoksniu.
Paruošimui reikia turėti didelę keptuvę, kulinarines žnyples, groteles, didelį metalinį sietelį arba koštuvą. Išeiga 4 užkandinės porcijos arba vakarienė dviems.
Produktai:
  • 300-400 g grybų, tinka tamsūs pievagrybiai, voveruškos, portobello...
  • 5 didelės bulvės (1 kg)
  • 1/2 stiklinės (125 ml) aliejaus (ar daugiau)
  • 1 arb. š. druskos
  • 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
Paruošimas:
  1. Grybus nuvalome šepetėliu, apšluostome drėgna servetėle. Grybai turi likti sausi. Supjaustome 5 mm griežinėliais. 
  2. Bulves nuskutame, nuplauname ir nusausiname. Supjaustome 1,5 cm storio pusžiedžiais.
  3. Virš didesnės nei vidutiniškos liepsnos keptuvėje įkaitiname aliejų. Aliejaus turi būti maždaug 2 cm gylio. Vienu sluoksniu dedame grybus, pasūdome ir papipiriname. Apkepiname grybus po 2-3 min. iš abiejų pusių, kol paruduos. Iškepusius grybus išdedame į koštuvą virš lėkštės. Kartojame kepimą su visais likusiais grybais. Iš grybų lėkštėn privarvėjusį aliejų pilame atgal į keptuvę.
  4. Dabar į palikusį įkaitintą grybų skonio aliejų vienu sluoksniu dedame bulves. Kepame iš visų pusių, kol paruduos, apie 10 min. Iškepusias bulves dedame ant grotelių, pasūdome. Kartojame su likusiomis bulvėmis. Bulves išdedame į didelę lėkštę.
  5. Jei grybai atšalo, juos trumpam panardiname į karštą aliejų ir vėl išdedame į sietelį, nuvarviname aliejų. Ant bulvių lėkštėje išverčiame keptus grybus ir tuojau pat tiekiame į stalą. 

2011-11-13

Tsimesas


Tsimesas - tai tradicinis žydų kulinarijos troškinys, dažnai ruošiamas Roš hašanai (Rosh Hashanah angl. - žydų nauji metai, maždaug rugsėjo pabaigoje, data kinta pagal mėnulio kalendorių). Šiame patiekale netikėtai vakariečio liežuviui derinamas saldumas ir mėsa. Virš nedidelės liepsnos kartu troškinami mėsos kukuliai, vaisiai, daržovės ir ... cinamonas pvz.
Šio patiekalo įkvepėju man tapo žavusis Romanas Geršunis (Роман Гершуни) - virėjas "šefas" ir šiaip labai charizmatiškas vaikinas. Patiekalo ruošimo procesą, su visomis daržovių emocijomis ir mėsos kukulių gamybos triukais pamatysite čia: "Negailėkit arbatžolių Nr. 85". Jeigu žiūrėsite video epizodą iki pabaigos ir pamatysite, kaip Romanas ragauja savo "Tsimesą", esu tikra, jog jus užplus staigi motyvacija, net ir vidury nakties, paruošti šį saulėtą patiekalą (kaip kad nutiko man pirmąkart pasižiūrėjus).
"Tsimeso" skonis egzotiškas, turtingas švelnių aromatų, saldžiai-sūriai-aštrus. Man patiko stipriau aštrus, tai nepagailėjau sau į lėkštę dar daugiau pabarstyti raudonųjų pipirų. Keleto šio recepto bandymų rezultate supratau, jog ateity šiam patiekalui nenaudosiu medaus - tas vienas šaukštas medaus pastūmėjo skonių balansą į saldumo pusę tiek, jog saldumo man jau buvo perdaug. Ruošdami ragaukite ir nuspręskite patys, kiek reikia saldumo jūsų "Tsimesui".
Deja, vaikai šiuo patiekalu nesusižavėjo: mėsos kukulius išgaudė iš troškinio ir dejavo, jog "itališkai" virti kukuliai yra žymiai skanesni.
Paruošimui reikia turėti didelį (5 litrų) puodą su dangčiu. Išeiga 6-8 porcijos.

Produktai: 
  • 2 Valg. Š. aliejaus arba sviesto
  • 1 didelė (250 g) svogūno galva, supjaustyta kubeliais
  • 500 g morkų, supjaustytų kubeliais
  • 1/3 ananaso arba 1 indelis (500 g) ananaso gabalėlių kartu su sultimis
  • 200 g džiovintų slyvų
  • 1 arb. š. šviežiai maltų margaspalvių pipirų
  • 1/2 Valg. Š. druskos
  • 1 Valg. Š. medaus - nebūtinai 
  • 400 g jautienos faršo
  • 1 kiaušinis
  • 4-5 Valg. Š. tarkuotų džiuvesėlių 












Paruošimas:
  1. Puode virš didesnės nei vidutiniškos liepsnos įkaitiname aliejų. Apkepiname svogūną iki auksinės spalvos. Pridedame morkas ir jas pakepiname iki "prakaitavimo", t.y. iki kol morkos šiek tiek suminkštės.
  2. Pridedame ananasus kartu su sultimis, džiovintas slyvas, pilame 500 ml vandens. Troškiniui užvirus, pasūdome, papipiriname, paragaujame ir, jei trūksta saldumo, pridedame medaus. Sumažiname liepsną ir troškiname apie 30 min. 
  3. Tuo tarpu paruošiame mėsos kukulius. Dubenėlyje sumaišome mėsos faršą, įmušame kiaušinį, pasūdome, papipiriname ir pridėję džiuvesėlių tik tiek, kad faršas taptų lipnus, viską gerai sumaišome. Lipdome 3-4 cm skermens kukulius. 
  4. Kukulius gana sunku visus sutalpinti į troškinį. Aš dariau taip: troškinyje tarp daržovių praskyriau duobutę, ten sudėjau trečdalį visų kukulių. Dabar "kasiau" duobutę kitoj vietoj, ir t.t. kol visi kukuliai buvo panardinti ir apkloti daržovėmis. 
  5. Troškiname virš nedidelės liepsnos apie 25-30 min. Pateikiame su balta duona, virtomis bulvėmis, ryžiais arba bulvių koše. 
Papildomi produktai, tinkantys "Cymesui" paįvairinti:
Patarimai iš mano patirties ir kitų šaltinių (žiūr. Tzimmes Internete)
  • Slyvas recepte galima pakeisti razinomis arba džiovintais abrikosais.
  • Jautienos faršą galima pakeisti kalakutienos faršu, pirktiniais šaldytais kukuliais, vištienos krūtinėlės kubeliais. Tsimesas gali būti vegetariškas - mėsa nebūtina šiam patiekalui, vietoj jos naudojame bulvių kubelius.
  • Džiuvesėlius recepte galima pakeisti 150 g virtų ryžių.
  • Vietoj dalies morkų galima naudoti saldžias bulves "batatas", tik jas reikia dėti 5 min. prieš virimo pabaigą, nes jos labai greit suverda.
  • Jeigu neturime ananaso, jį atstos obuolio kubeliai, o vietoj vandens  naudojame apelsinų sultis.
  • Tsimesui tinka šie preskoniai: tarkuotas muškatas, cinamonas, citrinų žievelių tarkiai, čilės / aitriosios paprikos.
  • Pakeitus dalį morkų bulvėmis, "Tsimesas" bus mažiau saldus.

    2011-11-07

    Teršalai žmogaus aplinkoje

    Kartais valydami savo namus, mes juos dar daugiau užteršiame; valgydami maistą ir gerdami gėrimus, suvartojame nedidelę porciją nuodų; savo kūnus prausdami ir gaivindami - nuodijame juos. Tačiau mes to nežinome, ir galvojame, jog esame nepakaltinami savo mažuose nusikaltimuose. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Už mažas nuodėmes savo sveikata sumokame mes, mūsų vaikai, mūsų mylimi naminiai gyvūnai. O šis mokestis - sveikata - yra pats skausmingiausias.

    Perskaitę žemiau pateiktą suvestinę, esu tikra, netgi netikėdami josios patikimumu, kitaip planuosite savo gyvenimo veiksmus. Aš pašvenčiau šios temos studijoms 8 metus savo gyvenimo. Čia pateikiu tik trumpą santrauką savo išvadų bei keletos  ištraukų iš H. Clark knygos "The Cure" vertimą. Kaip, kodėl, kas atsakingas, ar tai tiesa - atsakymų į šiuos klausimus ieškokitės savo gyvenimo patirtyje, Interneto platybėse ir literatūroje.

    Prieš šimtmetį kalnakasiai, leisdamiesi į šachtą, su savimi pasiimdavo kanarėlę narvelyje. Jei paukštelis narvelyje krisdavo negyvas, kalnakasys žinojo, jog aplinkoje yra toksinų ir, nespėjęs išnešti kudašiaus, jis kris kaip ta kanarėlė narvelyje. Žmonės, jautresni aplinkos teršalams, vadinami "kanarėlėmis". "Kanarėle" galima gimti, arba ja galima tapti bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu. Jeigu jūsų šeimoje ar draugų tarpe yra "kanarėlė", ji/jis padės pastebėti kitiems nepastebimus teršalų šaltinius supančioje aplinkoje, maiste ar gėrimuose.

    Aš "kanarėle" tapau būdama 23-ejų. Daugelis mano draugų ar šeimos narių iki šiol nedviprasmiškai nustemba pamatę, kaip mane ištinka staigus akių perštėjimo ir ašarojimo, dūsimo ir kosulio priepuolis, pvz. įėjus į tam tikrą patalpą. Vienoje darbovietėje, viršininkas pamatęs mano fizines kančias ir sužinojęs, jog aš alergiška pelėsiams, o ypač, kai įjungiama pastato oro kondicionavimo sistema, iškvietė darbininkus, kurie atliko generalinį viso 4 aukštų pastato oro sistemos valymą, bei su tuo susijusį kai kurių dalių pakeitimą. Darbų rangovas, iš dėkingumo už tokį masyvų ir pelningą užsakymą, pateikė man ataskaitą. Pasirodo, jog be 1 cm dulkių sluoksnio vamzdyne bei 5 cm pelėsio sluoksnio ant oro filtro, viename ortakyje buvo aptikti prieš keletą metų nudvėsusios žiurkės palaikai. Moterys bedradarbės suorganizavo "padėkos delegaciją" ir apdovanojo mane šokolado dėže. Mat, visiems pastate kvepuoti tapo lengviau. Kartais, mūsų - "kanarėlių" - kančios nėra bergždžios, kartais net galima susilaukti  dėkingumo ir "apdovanojimo" :)))
    Mano teta, pastebėjusi, jog aš keliauju su savo pagalve, mat esu alergiška plunksnose gyvenantčių erkučių ekskrementams, pakeitė į naujas visas pagalves savo namuose.
    Gal esatę patyrę patys, ar pastebėję jums artimų žmonių gyvenime panašių isorijų? Pasidalinkite apie tai komentaruose.

    Vienų žmonių organizmai puikiai apsivalo nuo toksinų, ir jie greičiausiai bus skeptiški, arba, kol nesusirgo nepagydoma liga, yra skeptiški visokioms teorijoms apie ekologišką gyvenseną. Kitų žmonių organizmai jau nuo vaikystės reaguoja, kartais labai stipriai, į aplinkoje esančius teršalus, tai pasireiškia įvairiais chroniškais negalavimais, alergijomis, nepagydomomis ligomis, skausmais, organų veiklos sutrikimais. Mat, jų organizmai teršiami sparčiau ir didesniais kiekiais, negu jie sugeba natūraliai apsivalyti. Tie teršalai, kažkodėl, linkę kauptis jau esančiuose uždegimų židiniuose, ilgainiui tampa augliais, cistomis, vėžiniais navikais arba sutrikdo žmogaus centrinę nervų sistemą, organų veiklą. Kodėl taip yra, medicina atsakymo neturi; džiaukimės, jog bent šis kaupimosi faktas buvo pastebėtas ir įrodytas.

    Šiuolaikinė medicina jums padės numalšinti simptomus arba paskatinti gijimo procesus, pristabdyti uždegiminius procesus, kraštutiniu atveju - amputuos tą auglį, organą arba kūno dalį, iš kurios kyla negalavimas. Bet yra kitas būdas - pašalinti priežastį. Būtent apie tai čia ir yra žemiau rašoma. Mano pagrindinis šaltinis yra Dr. Hulda Clark, kiti šaltiniai: Dr. Joseph Mercola, Dr. Richard D. Collins, Dr. Sharma Sharda, aibė knygų ir straipsnių sveikatos bei ekologijos temomis.



    Teršalai

    Teršalai yra mus supantys negyvi dalykai, kurie neturi patekti į mūsų kūną, nes jie trukdo jo darbui. Kol teršalai negali prasiskverbti į mūsų organizmo audinius, jie yra nekenksmingi, pavyzdžiui, nešiojami akiniai arba drabužiai. Tačiau, jei teršalai prasiskverbia, kūnas turi kovoti juos pašalindamas.
    Teršalai gali patekti į organizmą per orą kvepuojant, su maisto produktais bei gėrimais bevalgant, ir įsigerti per odą.

    Didžiausia nelaimė yra nepripažinimas, jog teršalai mums kenkia.

    Du žmonės gali naudoti tą patį kremą veidui. Vienam kremas sukels bėrimą, kitam ne. Labiau kentės tas, kuris nejaučia kremo neigiamo poveikio, ir mano, jog kremas nėra kenksmingas, jog jis pats yra neįveikiamas, atsparus šiam produktui. Teisingai mąstytų asmuo, suvokiantis, jog veido kremas yra šiek tiek toksiškas, matydamas bėrimą kito asmens atveju, suprastų, jog jis išvengė bėrimo tik dėl atsparesnės savo imuninės sistemos. Imuninė sistema yra tarsi pinigai banke, išleidžiami kaskart, kai į organizmą įsibrauna toksinai. Kai pasibaigia pinigai, bankas (t.y. sveikata) subankrutuoja.

    Toksiški metalai

    Biochemikai žino, kad mineralas savo pirmykštėje žaliavos formoje visada slopina fermentą, naudojantį tą mineralą. Varis iš mėsos ir daržovių yra labai svarbus žmogaus mityboje. Neorganinis varis, iš varinio vandentiekio, dubens arba virdulio dugno yra karcinogenas (vėžio sukelėjas). Deja, metalai neorganinėje formoje perpildė mūsų aplinką. Mes nešiojame metalus ant odos papuošalų pavidale, valgome maistą paruoštą metaliniuose induose, geriame vandenį atkeliavusį iki mūsų metaliniais vamzdynais.
    Stenkimės visiškai pašalinti iš savo aplinkos šiuos labiausiai toksiškus metalus:

    Gyvsidabris - labai toksiškas elementas, kuris kenkia smegenims, inkstams ir plaučiams, jis yra da-nai sutinkamas išsėtinės sklerozės pacientų tyrimuose. Tai vienintelis elementas kuris yra skystas metalas kambario temperatūroje. Jis naudojamas metalinėse dantų gyvsidabrio amalgamo plombose ir daugelyje namų ūkio produktų ir įrengimų, kaip pvz. termometrai, manometrai (kraujo spaudimo matavimo įtaisai), barometrai, fluorescencinės ir aukšto intensyvumo išlydžio (HID) lempos, žaislai, žaidimai, papuošalai, termostatai, autojungikliai, mažytės baterijos, svareliai dideliuose laikrodžiuose. Gyvsidabris gali patekti į mūsų kūnus per mūsų plaučius ir odą, arba dažniau, su maistu, kaip pvz. valgant užterštą žuvį.

    Talis - ypatingai toksiškas metalas, nuodingesnis už gyvsidabrį. Mirtina dozė žmogui yra 0,5-1,0 g. Talis stipriausiai veikia nervų sistemą, odą, širdies ir kraujagyslių traktą, periferinė nervų sistema gali būti rimtai paveikta su ilgiausių sensorinių ir motorinių skaidulų atmirimais. Žmogaus reprodukciniai (dauginimosi) organai ir vaisius (negimęs kūdikis) yra ypač jautrūs talio teršalams, talis lemia kūdikių išsigimimus. Jis sukelia galūnių atrofiją, neveltui talis dažnai aptinkamas vežimėlyje prirakintų ligonių tyrimuose. Talis į žmogaus organizmą patenka mišiniuose su gyvsidabriu (žiūr. gyvsidabrio šaltinius aukščiau), dažniausiai iš metalinių plombų dantyse. Talio yra žiurkių nuoduose, jis naudojamas arktiniuose/antarktiniuose termostatuose kaip priedas gyvsydabryje (toks mišinys išlieka skystas prie labai žemų temperatūrų).

    Švinas - pažeidžia smegenis ir nervų sistemą, sukelia elgesio problemas, sulėtina augimą ir vystymąsi, sukelia galvos skausmas, sunkumus nėštumo metu, aukštą kraujospūdį, virškinimo sutrikimus, raumenų ir sąnarių skausmus, gaubtinės žarnos vėžį.
    Švinas sukelia didžiausia grėsmę vaikams, ypač mažyliams, kurie nedvejodami deda daiktus į burną, kaip pvz. graužia palangę senamiesčio bute, antikvarinės lovytės atbrailą, ar seną kėdutę močiutės name ir pan. Švino naugojimas uždraustas statybinėse medžiagose ir dažuose JAV nuo 1978 metų, Europoje - nuo 1921 metų, tačiau Kinijoje gaminami žaislai ir šiandien kartais dengiami švino dažais. Kiti švino šaltiniai - lituotas ir galvanizuotas vandentiekis, dažai plaukams, komercinės vaisių sultys.

    Kadmis - penkis kartus nuodingesnis metalas nei švinas. Tačiau jis ir šiandien  naudojamas išgauti ružavai spalvai dantų protezuose. Į mūsų organizmus kadmis patenka su geriamu vandeniu iš lituoto ir galvanizuoto vandentiekio. Šis metalas kaupiasi žarnyno sienelėse. Jis sukelia aukštą kraujospūdį, chroniškus žarnyno uždegimus, Alzheimerio ligą. Gera alternatyva - bespalviai dantų protezai.

    Nikelis - karcinogenas, dažniausiai sutinkamas prostatos vėžio ligonių tyrimuose. Nikelio teršalų mūsų organizmui šaltinai yra dantų protezai, dantų plombos ir auksinės karūnos, kosmetika, akinių rėmeliai, laikrodžių metaliniai dirželiai, naftos perdirbimo kombinato dūmai, greito maisto restoranų aliejus.

    Chromas - tai esminis elementas, gliukozės toleravimo veiksnys, tačiau dauguma jo junginių yra labai nuodingi, chromas neorganiniuose junginiuose yra karcinogenas. Apskritai, ksenobiotinių (svetimybių) junginių reikia vengti! Metalai neskirti mūsų mitybai arba mūsų kūnams. Chromo toksiški junginiai į mūsų organizmus patenka iš  dantų protezų, kosmetikos (antakių pieštukai ir akių šešėliai), vandens minkštinimo miltelių, nekokybiškų plieninių indų (kurie keičia spalvą kontakte su rūgštimis).

    Aliuminis, aliuminio oksidas ir aliuminio silikatas. Tai pagrindinis Alzheimerio ligos sukelėjas (jo perteklius randamas 100% ligonių). Aliuminis ir jo oksidas į mūsų organizmą patenka iš gėrimų ir maisto įpakavimo, puodų, kepimo folijos, dezodorantų, kremų, muilų, liečiant aliuminio rankenas, o po to maistą. Aliuminio silikatas yra smulkioje druskoje, vandens minkštinimo milteliuose. Beje, "kietas" vanduo, turtingas kalio ir magnio junginių, nors ir apgadina virdulius iš vidaus bei neleidžia tinkamai suputoti muilams, bet yra sveikesnis gerti negu "minkštas" vanduo.
    Kaip išvengti aliuminio teršalų? Išmeskite ir niekad nenaudokite aliuminio folijos, aliuminio įrankių ir indų, nepirkite gėrimų aliuminio skardinėse, nepirkite šokolado, sūrio ir sviesto, įvynioto į foliją. Jogurto, grietinės, grūdėtosios varkės ir kt. patiekalų indeliuose, nutraukus folijos uždangą, nuo paviršiaus nubraukite ir išmeskite apie 1 cm produkto. Lipnia izoliacine juostele aptraukite aliuminio baldų atbrailas, invalidų vaikščiojimo rėmelius, durų rankenas. Naudokite tik ekologišką kosmetiką, muilus ir skalbimo priemones. Pirkite tik gryną ir ekologišką jūros arba akmens druską, laikykite druską nemetaliniuose indeliuose.

    Toksiški tirpikliai

    Tirpikliai - tai junginiai, kurie tirpina. Vanduo yra naudingas, gyvenimą suteikiantis tirpiklis. Dauguma kitų tirpiklių tirpina riebalus ir yra pavojingi gyvybei, nes iš  riebalų sudaryta kiekvienos mūsų ląstelės sienelės membrana, bei nervinės ląstelės.

    Benzolas arba benzenas - labiausiai kenksmingas gyvam organizmui tirpiklis. Jis kaupiasi užkrūčio liaukoje ir kaulų čiulpuose, griauna žmogaus imuninę sistemą, sukelia mažakraujystę ir liaukemiją.
    Benzolas yra plačiai paplitęs aplinkoje, tačiau labai nedideliais kiekiais. Benzolo yra automobilių degaluose, jis patenka dideliu kiekiu į organizmą kvepuojant pvz. pripildant degalais automobilio baką. Jo yra neaugaliniuose maisto dažikliuose, saldikliuose ir prieskoniuose (kurie maisto pramonėje naudojami ledams, pasaldintam jogurtui, žele, sausainiams, saldainiams ir kt. ruošti), augaliniame aliejuje (mišinys įvairių aliejų), visuose parduodamuose pramoninio pakavimo gėrimuose (įskaitant mineralinį vandenį ir sultis), javainiuose, čipsuose ir granoloje, dantų pastoje ir kramtomoje gumoje, vazelinuose ir kremuose, muiluose, šampūnuose... Pavojingiausia yra benzolo "sąjunga" su benzopyrenu, šie du toksinai sutrikdo kepenų veiklą ir pradeda kauptis užkrūčio liaukoje.
    Benzopyrenas patenka į maistą iš tiesioginės liepsnos, kaip pvz. ruošiant maistą ant grotelių. Jo yra rūkytoje mėsoje ir žuvyje, dešrelėse, padažuose ir maiste su "dūmo skoniu". Tačiau keptuvėje keptame maiste benzopyreno nėra, netgi jei tas maistas sudegintas iki juodumo.
    Vitaminai B2 ir C padeda organizmui apsivalyti nuo benzolo ir benzopyreno.

    Propilo alkoholis ir izopropilo alkoholis - užima antrą vietą  pagal kenksmingumą gyvybei tirpiklių sąraše. Šie tirpikliai jau šimtmetis kaip naudojami žmogaus buityje, toks pat yra ir vėžinių susirgimų žmonijoje amžius. Šie alkoholiai dirgina kvėpavimo takus, gali pažeisti akies tinklainę ir regimąjį nervą, griauna kepenis, sukelia vėžį. Šie toksinai į maistą patenka iš sterilizavimo priemonių, naudojamų maisto pramonėje įrangai ir indams sterilizuoti. Šių tirpiklių yra komerciniame maiste naminiams gyvuliams, jie yra laikomi gyvulių vėžinių susirgimų priežastimi. Propilo alkoholiu užterštame organizme dažniau klesti parazitai.

    Ksilenas  ir toluenas - teršalai sutinkami pramoninės gamybos gėrimuose, buteliuose parduodamame vandenyje, javainiuose, kavoj be kofeino ir gazuotuose gėrimuose. Ksilenas ir toluenas naudojami pramonės tirpikliuose, dažuose ir
    skiedikliuose. Šie toksinai kaupiasi raumenyse, nervinėse ląstelėse, smegenų ląstelienoje, dažniau motoriniuose ir sensoriniuose smegenų regionuose, sukeldami juose uždegimus ir "kviesdami" parazitus į šias vietas. Ksilenas ir toluenas yra pagrindiniai Alzheimerio ligos, išsėtinės sklerozės, raumenų distrofijos, epilepsijos, kitų neurologinių ligų sukelėjai. Ksilenas ir toluenas pasišalina iš organizmo maždaug per 5 dienas, sustojus gerti komercinius gėrimus ir vengiant kitų šių teršalų šaltinių.


    Metanolis arba metilo / medienos alkoholis - sutinkamas komerciniuose gėrimuose, javainiuose, dirbtiniuoses saldikliuose, vitaminuose ir vaistuose, dažuose. Jis griauna kasos liauką, sukelia diabetą, ardo akių rainelę. Mėlynės ir jų lapų arbata (bilberry leaves - angl.) padeda organizmui pašalinti metanolį.

    Metileno chloridas - labai lakus tirpiklis, kenkia regėjimui, ardo kepenis ir sukelia hepatitą, siejamas su plaučių, kepenų ir kasos vėžio susirgimais. Metileno chloridas naudojamas pramonėje kaip aliejų ir dažų tirpiklis, dažų skiediklis. Metileno chloridas naudojamas odontologijoje, kavos ir arbatos be kafeino gamyboje, aerozoliuose, poliuretano putose kaip putas plečiantis agentas, klijuose plastmasėms. Jis aptinkamas plastikiniuose buteliukuose įpakuotose gėrimuose, sultyse, žolinių arbatų maišeliuose. 

    Trichloretanas - kenkia centrinei nervų sistemai, sukelia migrenas, karcinogenas. Aptinkamas dirbtiniuose maisto prieskoniuose.

    Metilo etilo ketonas (MEK), arba butilo metilo ketonas (MBK) - sukelia gimdos uždegimus, nevaisingumą, endometriozę ir vėžį. Aptinkamas dirbtiniuose prieskoniuose, komerciniuose gėrimuose.

    Mikotoksinai

    Vieną labiausiai toksišką medžiagą mūsų aplinkoje - mikotoksinus - gamina pelėsiai. Nedidelis pelėsiukas vaisiaus ar daržovės šonelyje užterš didelį kiekį gaminamų sulčių, uogienės ar kito patiekalo. Pelėsis, yra gyvas mikroorganizmas ir gali būti naikinamas įvairiais būdais (pelėsius žudo vitaminas C, karštis, vandenilio peroksidas, "zapinimas" elektros srovės dažniais). Tačiau pelėsio išskiriami mikotoksinai yra neorganiniai nuodai ir darbas juos iš organizmo pašalinti tenka kepenims.
    Kadangi mikotoksinai yra labai nuodingi, netgi mažas jų kiekis gali keletui dienų išvesti iš rikiuotės žmogaus kepenis.

    Aflatoksinai yra labiausiai paplitę mikotoksinai. Juos gamina didelė įvairovė pelėsių augaluose. Norėdami išvengti šių nuodų, visada spauskite sultis patys iš idealiai gražių vaisių ir daržovių, venkite pirktinių sulčių. Pvz., pramoninėje sulčių gamyboje iš tūkstančio naudojamų apelsinų bent vienas bus supelijęs, ir to užtenka stipriai užteršti visai ruošiamų sulčių partijai, kurių atsigėrus, šoką patiria žmogaus kepenys.
    Didelis kiekis vitamino C padeda kepenims grįžti į normalią veiklą, taip pat šis vitaminas apsaugo, jį vartojant prieš aflatoksino patekimą į organizmą. Dr. H. Clark pataria visada po ranka turėti vitamino C miltelių plastikiniame indelyje-purtyklėje ir naudoti jį kaip druską ant viso savo maisto.

    Fiziniai teršalai

    Kvėpuodami dulkėse mes labai kenkiame savo organizmui, apie ką jis mums parodo kylančiais čiauduliais, kosuliu, dūsimais, poreikiu atspjauti.
    Įsivaizduokite kas vyksta įkvėpus sudūžusio stiklo dalelių arba prarijus adatų. Jos įstringa audiniuse, organizmas negali jų pašalinti, ilgainiui jos sminga vis giliau. Tai žinodami, mes vengiame aštrių daleliu savo maiste, po savo basomis pėdomis. Tačiau kasdien mes kvepuojame stiklo dalelėmis savo namuose, sklindančiomis iš neužsandarintos izoliacinės stiklo vatos esančios pvz. palėpėje, sienos plyšelyje po palange, rūsyje nuo stiklo vata apgaubto vandens šildytuvo, vamzdžių ir t.t.  Mes to nejaučiame, bet stiklo dalelės užpildo mūsų kvėpavimo organus, jos smelkiasi vis giliau ir giliau į gyvus audinius.
    Stiklo vata neturėtų būti naudojama gyvenamų namų statyboje ar įrengiant vandens šildytuvus. Patartina visa tai idealiai užsandarinti, o dar geriau pašalinti, kol esate išvykę, o grįžę išsiurbliuoti visą namą labai smulkaus filtravimo dulkiasiurbliu. Nuolatinis stiklo vatos dalelių patekimas į žmogaus organizmą yra cistų susidarymo priešastis. O cista yra puiki vieta įsikurti bei daugintis parazitams ir bakterijoms. 

    Vėžiu sergančiuose pacientuose su standžiais navikais visada aptinkamos stiklo ar asbesto dalelės.

    Asbestas yra kita smulki aštri dalelė, kuri lyg durklažuvė keliauja per jūsų kūną, pažeisdama ląsteles, kurios tampa cistų židiniais.
    Mums teigiama, jog mūsų buitis šiandien yra švari nuo asbesto, nes gyvenamose erdvėse jau yra uždraustos naudoti asbestinės ugniai atsparios medžiagos. Tačiau mes pamirštame apie asbestinius "šiferio" stogus, beje jais kai kur dar ir šiandien padengtos vaikų darželių pavėsinės. Lietus nulyja, nuplauna mikrodaleles į žolę, saulutė šviečia, tos dalelės pakyla į orą su garais arba dulkėmis, mūsų vaikučiai žaidžia ir kvepuoja asbesto dulkėmis (žiaurus vaizdelis).
    Pasiturinti šeimininkė būtinai turi džiovintuvą savo namuose, o jo būgno diržas besisukdamas skleidžia asbesto dulkes į namų orą. Kiti asbesto builyje žiiniai yra radiatorių dažai, plaukų džiovintuvai.

    Cheminiai teršalai

    Freonas (Chlorfluorangliavandenilis) - tai šalčio nešėjas (agentas) oro kondicionieriuose ir šaldytuvų ritėse, kartais vis dar sutinkamas purškiamuose skysčiuose (techniniuose ir kosmetikoje).
    Visų pacientų ištirti vėžinai organai tyrimo rezultatose yra teigiami freonui!
    Yra pastebėti pirminiai įrodymai, jog freonas organizme, pritraukia kitus teršalus - stiklo ir asbesto daleles, metalus, polichlorintus bifenilus (PCB) - augančio naviko vietoje. Freonas - tai "super kancerogenas".
    Kaip galime aptikti freoną savo aplinkoje? Jeigu ilgainiui tenka papildyti freoną namų šaldytuve ar mašinos oro kondicionavimo sistemoje, reiškia freonas garuoja į mūsų aplinką.

    Arsenas naudojamas pesticiduose, puškiamuose ant vejos vaisių ir daržovių, kartais dantų gydyme. Kodėl mes nuodyjame save kartu su tarakonais? Mokslininkai labai išsamiai ištyrė arseno nuodijimo mechanizmą, tačiau mes kas dvi savaitės skleidžiame arseną ant žalios pievutės, juo kvepuojame lauke, jį atsinešame ant savo padų į namus. Arsenas yra "apsauginiais" puškalais nupurkštuose balduose ir kilmuose, tapetuose. Pastaruoju metu "normas" (leidžiamas, atseit saugus nuodų kiekis maiste) viršijantys arseno kiekiai buvo nustatyti komercinėse sultyse.

    Polichlorinti bifenilai (PCB), aliejingi junginiai, vertinami dėl savo nuostabių elektrinių savybių. Anksčiau PSB buvo naudojami transformatoriuose ir kondensatoriuose, kol buvo pastebėtas jų nesugebėjimas skilti į mažiau toksiškas medžiagas. Šiandien PCB naudojimas žmogų supančioje aplinkoje yra uždraustas. Tačiau jie yra aptinkami daugelyje komercinių muilų ir skalbimo priemonėse! PSB lyg riebalinis "želatinas" dengia užterštų vandens telkinių dugnus, o mes džiaugiamės lengvai pagavę "keistai tingią" žuvį ir ruošiame ją pietums savo šeimai.

    Formaldehidas yra naudojamas sukurti putoms. Juo prisotinti paralonai balduose, pagalvėse ir čiužiniai skleidžia formaldehidą į aplinką dar apie dvejus metus po jų pagaminimo. Formaldehidu kartais prisotinti nauji drabužiai. Lakas nagams, purškiamas standiklis plaukams - tai papildomi formaldehido šaltiniai moterims ir mergaitėms. Jei miegate visą naktį įspaudę nosį į naują putų paralono pagalvę, rizikuojate gauti dovanų plaučių ligą. Formaldehidas yra karcinogenas,

    Chloras - yra alergenas, organizme sukelia uždegiminius židinius, sukelia migrenas, manijos ir klinikinę depresijas, ypač kenkia senyvo amžiaus žmonėms. Pvz. stebėkite kaip keičiasi elgesys senyvo žmogaus prieš ir po prausimosi po dušu, mat prausiantis kartu su garais įkvėpiama didelė dalis chloro. Chloru užterštas vanduo tiek pirktiniuose buteliukuose, tiek vendentiekyje, didelis chloro užteršimas yra baseino vandenyje, skalbimo priemonėse, balinimo priemonėse skalbiniams.
    Geriausias būdas išvengti chloro taršos - savo namuose įsirengti aktyvintos anglies filtravimo sistemą arba bent jau turėti aktyvintos anglies filtrą geriamam vandeniui ruošti, nenaudoti chloro ingredientus turinčių skalbimo ir buities valymo priemonių.

    ****************
    Kiekvieno valiklio jūsų namuose etikėtėje tikriausiai yra įspėjimas apie jo toksiškumą. Kiekvienas skystis jūsų automobilyje yra nuodingas. Kiekvienas pesticidas ir trąša, kuriais jūs purškiate savo gražią veją tikriausiai yra toksiškas. Kiekvienas dažas, lakas, tepalas, baliklis ir ploviklis privers jus keliauti į ligoninę, suvartojus net ir nedidelį jo kiekį. Kodėl mes nuolat teršalus skleidžiame savo aplinkpje? Apie saugius valiklius skaitykite čia.

    Jei esate kankinami lėtinių negalavimų, - tai toksinų darbas. Toksinų (teršalų) atsikratymas yra svarbus žingsnis link pasveikimo. Geriausia dovana, kuria galite pasidovanoti sau ir savo šeimai, yra šie keli žingsniai:
    • Įsirengti savo namuose vandens filtravimo sistemą su aktyvintos anglies pakeičiamu filtru. Šis filtras išvalo geriamą vandenį nuo chloro, kenksmingų metalų ir kitų teršalų.
    • Pašalinti iš buities visus aliumininius (įskaitant foliją) ir teflonu dengtus indus, nepirkti maisto aliuminio folijos pakuotėse (šokoladas, sūris, sviestas...).
    • Nusipirkti sulčiaspaudę (be aliuminio dalių) ir gerti tik namuos paruoštas sultis, arbatas, kavą, kompotus - visiškai iš savo dietos pašalinti komercinius gėrimus, įskaitant sultis. Pieno produktai indeliuose, pažymėtuose "2" , "4" arba "5" ženklu yra saugūs.
    • Savo namuose, darbovietėje, automobilyje naudoti tik saugius valiklius.
    • Naudoti tik ekologiškas ir saugias kosmetines priemones, muilus ir šampūnus.
    • Susirasti natūralios odontologijos dantistą (natural dentistry, biosafe dentistry - angl.), iš burnos ir žandikaulio pašalnti visus metalus: plombas, kanalų užpidus ir karūnas, įskaitant metalo-keramikos karūnas. Užtikrinti, jog vaikai būtų gydomi tik natūralios odontologijos klinikoje. Sveikesnės yra be metalų įklotų ir saugios keramikos sudėties karūnos, baltos dervos kompozicinės plombos (resin composite fillings -angl.), nemetaliniai kanalų užpildai.
    • Nusipirkus naujus minkštus baldus ar čiužinius, juos palikti keliems mėnesiams negyvenamoje, gerai vėdinamoje patalpoje, kaip pvz. garaže, sodo namelyje, nuomojamame sandelyje, kad išsivėdintų freonas.
    • Savo namuose naudoti tik natūralaus pluošto kilimus, grindų dangas, užuolaidas.
    • Maistui ruošti naudoti elektrines viryklę ir orkaitę, vengti virš liepsnos paruošto maisto. Jeigu naudojate lauke grilį, saugesnis yra virš išdegusių malkų (nesulaistytų degiais skysčiais) ruošiamas maistas. 
    • Senus šaldytuvus ir oro condicionerius pakeisti į prietaisus be freono (non-CFC angl.). Išmeskti visus senus aerozolius buteliukuose. Dažus, lakus, vaškus ir kitas lakias medžiagas laikyti tik sandariuose induose patalpoje atskiryoje nuo gyvenamos erdvės ir neturinčios tiesioginių durų į gyvenamą patalpą, pvz. daugiabučio pastato rūsyje, atskirai nuo gyvenamo namo stovinčiame garaže.
    • Iš savo namų pašalinti visus dujomis, naftos produktais, anglimi kūrenamus įrengimus, židiniui naudoti tik natūralias malkas. Jeigu namų šildymo ir /ar karšto vandens ruošimo sistemos katilas yra kūrenamas ne elektra, kruopščiai užsandarinti katilinės patalpą sąlytyje su gyvenamomis patalpomis, užtiktinti gerą katilinės vėdinimą ir degimo produktų pašalinimą (aukštas kaminas išmetantis degimo produktus toli nuo langų ir durų), įrengti duris į katilinę iš negyvenamos patalpos (pvz. garažo) pusės arba iš lauko. 
    • Iš savo namų pašalinti (tai turi atlikti tik specialistas su apsaugine apranga) arba labai kruoščiai užsandarinti izoliacinę akmens vatą: užklijuoti angas apie rozetes ir varžtams pragręžtas skylutes sienose, apie lempas lubose, plyšius apie langus, po palangėmis, apie durų staktas. Putų poliuretanas  - gera alternatyva, stogų izoliacijoje jis yra purškiamas, tačiau būtina kelias dienas labai gerai išvėdinti patalpas po įrengimo. Katilai ir vanzdynai gyvenamose patalpose gali būti izoliuojami putų arba anglies izoliaciniais apklotais. Mūrinio pastato sienoms tinka smulkintos celiuliozės (popieriaus ir kartono) arba pakulų pluošto izoliacijos. Šios izoliacinės medžiagos turi būti kruopščiai užsandarintos nuo gyvenamos patalpos (jose yra antibiotinių ir antiseptinių medžiagų, kurios yra kenksmingos, sukelia alergijas), ši izoliacija yra degi, netinka mediniuose namuose.
    Daugiau apie namų išvalymą nuo teršalų skaitykite čia: Dr Hulda Clark’s home cleanup.

    Sąvoka "komerciniai gėrimai" apima visus plastikiniuose, kartoniniuose, metaliniuose ir stikliniuose buteliuose parduodamus vandenis, mineralinius vandenis, arbatas, kavos skonio gėrimus, putojančius gėrimus, sultis, įskaitant ir tuos, kurie pažymėti ekologiško produkto ženkliuku. Visuose šiuose gėrimuose randami gamybos procese naudojami valymo produktai, konservantai ir/arba mikotoksinai. Išimtis yra komercinis pienas, kuris yra švarus nuo pastarųjų teršalų, dėl sugriežtintų sanitarinių reikalavimų pieno pramonei. Ekologiškas pienas yra papildomai švarus nuo atibiotikų, hormonų ir pesticidų. Plikomi gėrimai (pvz. karšta kava ir arbata restoranuose) yra sąlyginai švarūs, mat, virinant vandenį, neutralizuojama didelė dalis teršalų. Jeigu geriate komercinį ar nefiltruotą vandentiekio vandenį, įmeskite citrinos skiltelę - citrinos rūgštis neutralizuoja chlorą.

    Atsakomybės atsisakymas:
    Šio teksto autorė nėra gydytoja ar medicinos specialistė. Asmenys, ieškantys gydymo ir pagalbos turi kreiptis pas reikiamos srities specialistus ir patys nuspręsti, kokių imtis veiksmų savo gijimo eigoje.

    P.S. Šis straipsnis bus nuolat atnaujinamas ir papildomas nauja informacija.  Kviečiu grįžti ir pasiskaityti vėliau.

    P.P.S. Dėkoju vaikams už vaizdingas iliustracijas.

    Daugiau  apie aplinkos ekologiją skaitykite žurnale "Greenas":

    2011-11-05

    Orkaitėje užkeptas kalafioras


    Tai mano vaikystės patiekalas, kurį išmokau pasiruošti būdama vos 10 metų. Kartą su močiute autobusu keliavome iš Vilniaus į Klaipedą, pas josios draugę (vardo dabar nepamenu). Buvome pavargusios ir siaubingai išalkusios, o mums duris atvėrė labai nustebusi namų šeimininkė. Mat, ji mūsų tikėjosi kažkada kitą dieną ir atsiprašė, jog neturėsianti kuo mūsų pavaišinti. Iš mano staigaus nuotaikos pasikeitimo klaipedietė susivokė ir nuramino: "Pala, ką nors mes čia tuoj sumąstysime..." Praverusios šaldytuvą jame radome tik užsigulėjusią kalafioro gūžę, kriaukšlę fermentinio sūrio ir keletą česnako skiltelių.
    Mano dideliam džiaugsmui ir nustebimui iš šių minimalistinių ingredientų buvo sukurtas nuostabus patiekalas, kurį aš įsiminiau ir jau virš 30 metų karts nuo karto paruošiu savo šeimai. Mano vaikai jį pamėgo ir labai noriai valgo kaip užkandį, tik grįžus iš mokyklos.
    Paruošimui reikia turėti kepimui orkaitėje tinkančią keptuvę arba gilesnę blėkutę, plastikinį maišelį arba didelį indelį su dangčiu, kulinarines žnyples.
    Išeiga 4-6 užkandinės porcijos.
    Produktai:
    • 1 didelė kalafioro gūžė
    • 2-3 česnako skiltelės, sutrintos
    • 30 g tarkuoto "Parmezano" arba "Džiugo" sūrio
    • 3 Valg. Š. alyvuogių aliejaus
    • 1/2 arb. š. druskos
    • 1/2 arb. š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
    • kuokštas petražolių - nebūtinai
    Paruošimas:
    1. Paruošiame labai karštą 230°C (450°F) orkaitę. 
    2. Kalafioro gūžės žiedus nupjauname nuo koto, susmulkiname 5-8 cm gabalais. Kepimo indą ištepame aliejumi. 
    3. Į plastikinį maišelį pilame likusį aliejų, pridedame sutrintą česnaką, viską išmaišome. Dabar į maišelį dedamę kalafioro gabalus, maišą pripildome oro ir užrišame, labai gerai supurtome, kad kalafioro gabaliukai pasidengtų aliejaus padažu.
    4. Maišiuko turinį pilame ant kepimo indo ir paskirstome per visą paviršių. Pasūdome ir papipiriname. 
    5. Šauname orkaitėn ir kepame 25 min. Vidury kepimo kalafioro gabalus apverčiame. 
    6. Apkepusį kalafiorą apiberiame tarkuotu sūriu ir dar kepame orkaitėje 5 min., iki kol patiekalas gražiai paruduos.
    7. Tiekiame į stalą apidarsčius petražolėmis, šalia taurės balto vyno. 

    2011-11-04

    Moliūginiai sausainiai


    Prieš porą metų, rudenį, visa šeima keliavome iki Grand Kanjono, Arizonos valstijoje. Pakeliui sustojome restoranėlyje, kur po sočių pietų mus pavaišino moliūginiais "Chocolate chip" sausainiais. To skonio vaikai nepamiršo ir privertė mane atkurti kažką panašaus. Receptą sukūriau keleto kitų sausainių receptų pagrindu, išbandžiau ir patikslinau, atlikusi ne vieną bandymą. Šie sausainiai skanūs ir be šokolado; galima į tešlą įmaišyti pasirinktinai riešutų, smulkių razinų, tarkuoto muškato riešuto ir maltų gvazdikėlių.

    Dabar moliūginius sausainius jau antri metai gaunu kepti artėjant Halovynui.  Mano vaikai pasirenka didelį ir gražų moliūgą, mes kartu jį skaptuojame ir gaminame siaubūnišką žibintą. Iš oranžinės minkštimo masės ruošiu moliūgo tyrę, kuri ilgai laikosi užšaldyta ir vėliau panaudojama virti sriubą arba kepti šiuos "Molūginius sausainius". Sausainiams naudojama moliūgo tyrė turi būti tiršta, aš ją nuvarvinu smulkaus tinkleio koštuve virš dubens palikusi keletai valandų.
    Moliūginiai sausainiai yra gana purūs, minkšti viduje. Moliūgo skonis nedominuoja, bet yra labai reikalingas rudeninei skonių paletei sudaryti.
    Paruošimui reikia turėti blėkutę, išklotą pergamentiniu popieriumi arba silikoniniu lakštu, ir miltų sijoklę arba smulkaus tinklelio koštuvą.
    Išeiga 32-34 sausainiai.

    Produktai:
    • 120 g sviesto, kambario temperatūros
    • 1/2 stiklinės balto cukraus (gali būt mažiau)
    • 1/2 stiklinės rudo cukraus
    • 1,5 stiklinės (380 g) moliūgo tyrės (labai gerai nuvarvintos)
    • 1 kiaušinis 
    • 1 valg. Š. citrinos sulčių
    • 1/4 arb. š. druskos 
    • 1 arb. š. vanilės eksrakto
    • 2 stiklinės (500 ml) miltų (+1/2 stiklinės, jeigu tešla labai skysta)
    • 1,5 arb. š. sodos
    • 1 valg. Š. bulvių krakmolo miltelių
    • 2 arb. š. cinamono miltelių
    Priedai, nebūtini, bet pageidautini:
    • 200 g šokolado trupučių (chocolate chips -angl.) arba smulkių razinų
    • 1/2 stiklinės kapotų riešutų
    • žiupsnelis muškato ir maltų gvazdikėlių
    Paruošimas:
    1. Paruošiame 350°F (180°C) karštumo orkaitę.
    2. Dubenyje iki purumo ištriname sviestą su cukrumi. Įmaišome moliūgo tyrę, kiaušinį, druską, vanilę ir citrinos sultis. Viską išplakame mikseriu.
    3. Virš dubens dedame koštuvą/sijoklę, jame sumaišome miltus, sodą, krakmolą ir cinamono miltelius. Sausą mišinį išmaišome ir išsijojame į skystą masę. Viską gerai išmaišome tuo pačiu mikseriu. Gauta tešla turi būti lipni, lyg atšilęs tepamas sūris arba avižinių dribsnių košė. Jeigu tešla perskysta, pridedame daugiau miltų ir išmaišome. (Tešlos skystumas priklauso nuo moliūgo tyrės šlapumo).
    4. Į tešlą dedame pasirinktus priedus, lengvai išmaišome mentele. 
    5. Šaukšto ir silikoninės mentelės pagalba ant blėkutės išdedame 1 valg. Š. dydžio (3-4 cm skesmens) tešlos gumuliukus, palikdami 3 cm tarpus. Kepame 15-18 minučių.
    6. Gerai iškepę sausainiai bus apie kraštus gražiai parudavę, spūstelėjus viduriuką, jis turi būti gana minkštas. Ištraukus iš orkaitės, sausainius dedame ant grotelių ir pilnai atvėsiname iki kambario temperatūros. Skaniausi sausainiai - atšaldyti šaldytuve. 



















        2011-11-03

        Daržovių džaipuras

        Rytų Indijos virtuvės vegetariškas troškinys, labai sotus, kupinas kvapo ir skonio, "visavalgiams" primins mėsos troškinį. Kiek kartų beruoščiau "Džaipūrą", visada skonis unikalus, ne toks koks buvo anksčiau, labai gardus. 
        Jeigu kada valgysite arbūzą, pataupykite jo sėklikes. Šakute iškabinėtas arbūzo sėklas (juodas ir baltas) rėtuke nuplauname, nuvarviname ir išdžioviname kambario temperatūroje. Dabar jas sumalame maisto procesoriuje. Arba tiesiog arbūzo sėklas malame blenderiu, pridėję šiek tiek arbūzo minkštimo. Paruoštą tyrę paskirstome ledui ruošti skirtuose indeliuose, sušaldome. Keli šaukštai arbūzo sėklų tyrės - tai nepakartojamas prieskonis, vegetarams atstojantis mėsą, kupinas proteinų, cinko, geležies, magnio ir kitų naudingų mineralų.
        Jeigu po ranka neturite arbūzo sėklų tyrės, ją recepte galima pakeisti išgvildentomis ir sumaltomis moliūgo sėklomis. 
        Už šio recepto idėją dėkoju savo buvuskaim bendradarbiui Ronakui Gandžiui, o tiksliau jo mamai.
        Išeiga 8-10 porcijų. Ruošos laikas 30 min. Virimo laikas 30 min. Parušimui reikia turėti didelį puodą.
        Produktai:
        • 2 valg. Š. kokosų arba saulėgrąžų aliejaus
        • 3 saliero stiebai
        • 1 saldaus svogūno galva (šviesiais geltonais lukštais, neaitrus svogūnas)
        • 1 poras - nebūtinai
        • 3 skiltelės česnako
        • 2 didelės bulvės (gelsvo minkštimo Yukon Gold geriausiai tinka)
        • 1 didelė morka
        • 5-6 pievagrybiai arba 1 portobello kepurė - nebūtinai
        • 1 batata (saldi oranžinė bulvė) / arba 150 g moliūgo ar jo tyrės / arba dar viena morka
        • ½ valg. Š. druskos
        • 200 g „Panyro“ arba nerūgštaus varškės sūrio - nebūtinai
        • 400 ml indelis kokosų pieno
        • 100 ml pomidorų pastos + 1 l vandens / arba 400 ml pomidorų tyrės + 0,5 l vandens
        • 300 g šaldytų žalių žirnelių / kukurūzų / ankštinių pupelių
        Prieskoniai, pasirinktinai pagal skonį ir galimybes:
        • 2-3 valg. Š. arbūzų sėklų tyrės arba maltų moliūgo sėklų "Moliūgo mėsos"
        • 2-3 valg. Š. anakardžių (cashew - angl.) tyrės: sumalti arba sugrūsti anakardžių riešutai
        • ½ stiklinės (125 ml) grietinėlės
        • 1-2 vnt. susmulkintos čilės, arba 1 arb. š. sausų raudonųjų pipirų trupučių
        • žiupsnelis imbiero (šviežio tarkuoto, marinuoto arba sausų miltelių)
        • 1 arb. š. ciberžolės / kurkumos miltelių (turmeric – angl.)
        Paruošimas:
        1. Supjaustome 1 cm kubeliais visas šviežias daržoves ir sūrį.
        2. Puode virš didelės liepsnos įkaitiname aliejų. Sudedame daržoves ir maišydami apkepiname, kol visi gabaliukai nors iš vieno šoniuko paruduos.
        3. Pilame vandens (žiūr. pagal pasirinktus pomidorus), pasūdome. Užviriname ir, sumažinus liepsną, pakunkuliuojame 20 min.
        4. Pridedame sūrio kubelius, žirnelius ir/arba kukurūzus / ankštines pupeles. Gerai išmaišome ir užviriname.
        5. Pridedame pomidorų pastos / tyrės, kokosų pieno, prieskonių pagal pasirinkimą. Išmaišome, užviriname ir pakunkuliuojame dar 5 min.
        6. Išjungiame kaitrą ir paliekame patiekalą kambario temperatūroje skoniams persisunkti mažiausiai 1-2 val.
        7. Pateikiame šiltą su kvietine duona (Naan) arba virtais ryžiais. 

        2011-11-01

        Žozefinos kiaušinienė

        Taip pakrikštijau savo mėgstamą omletą "kerštaudama", nes mano mylimasai "antroji pusė" labai ištikimai mėgsta "Napoleono pusryčius". Aš kumpio ir duonos retai kada užsimanau prie kiaušinio, o va pomidoro, svogūno bei puokštės žalumynų - būtinai. Kiaušinienei kepti nenaudoju nei druskos, nei pipirų, bet visada ją pateikiu su aštriais pipiriukais arba čili padažu. 
        Keliaudama įsmandrijau viešbučiuose užsisakinėti šitokią kiaušinienę pusryčiams; jų siūlomų visokų saldžių košių, sirupe paskendusių blynų, lipnių keksiukų su mėlynėmis, riebios dešros ir kepto bekono vengiu valgyti rytais, ir šiaip vengiu. Nusakau, kaip mėgstu kad būt paruošta mano kiaušinienė, ir visada esu patenkinta rezultatu - joks virėjas dar manęs nenuvylė, netgi ir labai klaikaus maitinimo viešbučiuose. Kartais ir salotyčių su itališku padažu gaunu šalia kiaušinienės, - labai tinka.
        Paruošimui reikia turėti nesvylamą ir kepimui orkaitėje tinkančią keptuvę (kaip pvz. keramika dengta keptuvė).
        Išeiga 2 suaugusio porcijos. Vaikai nevalgo "Žozefinos kiaušinienės", bet,  matydami daugiau spalvų mano lėkšėje, visad paprašo kąsnelio paragauti.
        Produktai:
        • 4 kiaušiniai
        • 4 valg. Š. pieno
        • 1 nedidelis kietas pomidoras
        • 2 žali svogūno laiškai arba 1/4 svogūno galvos
        • kuokštelis žalumynų: petražolės, krapai, kalendra, prieskoninis šalavijas - nebūtinai
        • 2 arb. š. alyvuogių aliejaus
        Paruošimas:
        1. Paruošiame 175°C (350°F) karštumo orkaitę.
        2. Kiaušinius su pienu išplakame.
        3. Svogūną, pomidorą bei žalumynus smulkiai supjaustome ir pridedame į išplaktą kiaušinių masę, viską lengvai išmaišome.
        4. Virš vidutiniškos liepsnos keptuvėje įkaitiname aliejų. Paskleidžiame aliejų per visą keptuvės paviršių. Pilame kiaušinių-daržovių masę ir šauname orkaitėn 25-30 minutėms. Iškepęs omletas turi būti nepažliugęs viduje, su ruda plutele.
        5. Pateikiame tuojau pat, dar karštą.

          P.S. Jeigu pomidoras labai sultingas, tai sumažiname naudojamo pieno kiekį.

          P.P.S. Tiems kas neturi orkaitės: šį omletą galima kepti virš vidutiniškos liepsnos didelėje (28-30 cm skersmens) keptuvėje, tada omleto storis bus gana plonas (1 cm). Omletą kepame po dangčiu 3-5 min. iki kol paviršius taps beveik sausas. Pjauname omletą į ketvirčius, juos apverčiame ir dar pakepiname 2-3 min. iš kitos pusės.

          Napoleono pusryčiai

          Dėkoju mano dukterėčiai Julytei už receptą. Julija šio patiekalo išmoko iš TV laidos vaikučiams ir man e-mailu atsiuntė recepto aprašymą. Originaliame recepte svogūnus ir kumpį reik pirma aliejuje apkepinti, be to naudojama juoda duona. Aš labiau mėgstu sultingą kumpį, ir kadangi naudoju žalius svogūno laiškus, tai tik juos supjausčiau ir sudėjau į duonoje padarytas ertmes. Taip ir riebalų mažiau susinaudoja.
          Mano šeima,- vyras, vaikas ir duktė (čia senoviškai lietuviškai juos pavadinau),- labai, tiesiog labai labai susižavėjo šiuo patiekalu, jį kramtydami palydėjo "mmh-mmh-mmh" murmesiais. Tiesa, paskaninimui vaikai užsilašino ant kiaušinio ketčupo, o vyras aštraus saldžiaūgščio padažo. Man geriau patiekalo skonis atsiskleidžia be jokio padažo. Druskos nenaudojau, kadangi jos užtenka kumpyje.
          Rekomenduoju paragauti ir laukiu patarimų, koks padažas geriausiai tiktų Napoleonui pusryčiaujant.
          Paruošimui reikia turėti keptuvę arba blėkutę, tinkančią kepimui orkaitėje.
          Produktai:
          • 4 storos riekės baltos duonos, kaip rusiškas batonas, itališka filone
          • 4 dideli kiaušiniai
          • 50 g (4 griežinėliai) kumpio, kaip Panevėžio filė / Polska szynka / Canadian Ham
          • 2 žali svogūno laiškai arba 1/4 svogūno galvos
          • šlakelis ayvuogių aliejaus
          • žiupsnelis juodųjų pipirų
          Paruošimas:
          1. Paruošiame 175°C (350°F) karštumo orkaitę.
          2. Smulkiai supjaustome svogūną ir kumpį. Iš duonos riekių išimame minkštimą. 
          3. Trumpai pakaitiname keptuvę ir jos dugną ištepame aliejumi. Į keptuvę sudedame išskaptuotas duonos riekes, į jų ertmes pridedame kumpio/svogūno mišinio. Dabar į kiekvieną riekės ertmę įmušame po kiaušinį.
          4. Šauname į orkaitę ir kepame neuždengus apie 15-20 min. Ištraukus, papipiriname ir pateikiame tuojau pat.


          P.S. Palikusį duonos minkštimą galima panaudoti maltinukuose arba paruoškite "Koko-moko" vaikučiams.